Nesaugumas dėl darbo apibūdina darbuotojo suvokiamą grėsmę darbo tęstinumui arba reikšmingiems darbo aspektams, pavyzdžiui, atlyginimui, darbo laikui ar pareigoms. Tai nėra faktinė situacija, o subjektyvus patyrimas, kuris gali kilti net ir esant formaliam darbo stabilumui.
Skiriamos dvi pagrindinės nesaugumo formos:
- kiekybinis nesaugumas – baimė prarasti darbo vietą
- kokybinis nesaugumas – nerimas dėl darbo sąlygų, karjeros galimybių ar statuso prastėjimo
Kodėl kyla nesaugumas dėl darbo?
Nesaugumas dėl darbo dažniausiai kyla dėl:
- organizacinių pokyčių (restruktūrizacijos, atleidimų)
- ekonominio neapibrėžtumo
- laikino ar nestabilaus užimtumo
- neaiškios komunikacijos organizacijoje
- darbo skaitmenizacijos ir automatizacijos
Tokiose situacijose darbuotojai gali jausti kontrolės stoką ir didesnį psichologinį stresą.
Su kuo susijęs nesaugumas dėl darbo?
Nesaugumas dėl darbo glaudžiai susijęs su:
- padidėjusiu stresu ir nerimu
- prastesne psichologine ir fizine sveikata
- mažesniu pasitenkinimu darbu
- sumažėjusiu įsitraukimu
- perdegimo rizika
Ilgalaikis nesaugumo jausmas gali turėti neigiamų pasekmių tiek darbuotojui, tiek organizacijai.
Nesaugumo dėl darbo poveikis organizacijoms:
Nors kartais manoma, kad nesaugumas gali skatinti pastangas, tyrimai rodo, jog ilgainiui jis:
- mažina darbuotojų motyvaciją
- silpnina pasitikėjimą organizacija
- didina darbuotojų kaitą
- blogina darbo kokybę ir bendradarbiavimą
Kodėl svarbu apie tai kalbėti?
Nesaugumas dėl darbo yra psichologinis rizikos veiksnys, kurį organizacijos gali ir turėtų valdyti. Aiški komunikacija, sąžiningi sprendimai ir darbuotojų palaikymas padeda mažinti neapibrėžtumą ir stiprinti darbuotojų gerovę bei pasitikėjimą.
Tyrimų centro <…> nesauugmo dėl darbo tema
Publikacijos
Lazauskaitė-Zabielskė, J., & Urbanavičiūtė, I. (2025). Insecurity and Justice in Academia: Exploring the Interplay. In Global Perspectives on Job Insecurity in Higher Education: Precarity in the Ivory Tower (pp. 187-214). Cham: Springer Nature Switzerland. https://doi.org/10.1007/978-3-031-85772-0_8
Lazauskaite-Zabielske, J., Urbanaviciute, I., & De Witte, H. (2023). What happens to others will happen to me! Examining the cross-lagged relationship between perceived overall justice and job insecurity. Baltic Journal of Management, 18(3), 285-299. https://doi.org/10.1108/BJM-07-2022-0273
Lazauskaite-Zabielske, J., Urbanaviciute, I., Vander Elst, T., & De Witte, H. (2019). Explaining the link between qualitative job insecurity and attitudes: The role of perceived overall justice. Baltic Journal of Management, 14(2), 330-344. https://doi.org/10.1108/BJM-08-2018-0293
Roll, L. C., Probst, T. M., Lazauskaite-Zabielske, J., & Stander, M. W. (2025). Job Insecurity and Self-Undermining: Exploring the Mediating Effects on Counterproductive Work Behavior and In-Role Performance in Higher Education. In Global Perspectives on Job Insecurity in Higher Education: Precarity in the Ivory Tower (pp. 115-137). Cham: Springer Nature Switzerland. https://doi.org/10.1007/978-3-031-85772-0_5
Urbanavičiūtė, I., & Lazauskaitė, J. (2020). Nesaugumas dėl darbo: kaip išlaikyti darbuotojų gerovę besikeičiančiame darbo pasaulyje? https://www.lituanistika.lt/content/88617
Urbanaviciute, I., Christina Roll, L., Tomas, J., & De Witte, H. (2021). Proactive strategies for countering the detrimental outcomes of qualitative job insecurity in academia. Stress and Health, 37(3), 557-571. https://doi.org/10.1002/smi.3023
Urbanaviciute, I., De Witte, H., & Rossier, J. (2019). Perceived job insecurity and self-rated health: testing reciprocal relationships in a five-wave study. Social Science & Medicine, 233, 201-207. https://doi.org/10.1016/j.socscimed.2019.05.039
Urbanaviciute, I., Lazauskaite-Zabielske, J., & De Witte, H. (2021). Deconstructing job insecurity: do its qualitative and quantitative dimensions add up?. Occupational health science, 5(3), 415-435. https://doi.org/10.1007/s41542-021-00096-3
Urbanaviciute, I., Lazauskaite-Zabielske, J., Vander Elst, T., & De Witte, H. (2018). Qualitative job insecurity and turnover intention: The mediating role of basic psychological needs in public and private sectors. Career Development International, 23(3), 274-290. https://doi.org/10.1108/CDI-07-2017-0117
Urbanaviciute, I., Massoudi, K., & De Witte, H. (2024). Job insecurity and (un) sustainable well-being: unravelling the dynamics of work, career, and life outcomes from a within-person perspective. European Journal of Work and Organizational Psychology, 33(5), 658-670. https://doi.org/10.1080/1359432X.2024.2370666
Urbanaviciute, I., Udayar, S., Maggiori, C., & Rossier, J. (2020). Precariousness profile and career adaptability as determinants of job insecurity: A three-wave study. Journal of Career Development, 47(2), 146-161. https://doi.org/10.1177/0894845318791777
Praktiniai įrankiai
- BAT
- <…>