Įsitraukimas į darbą – tai ilgalaikė, teigiama psichologinė būsena, kai darbuotojas jaučiasi energingas, motyvuotas ir giliai įsitraukęs į savo darbą. Skirtingai nei laikinos emocijos ar pasitenkinimas darbu, įsitraukimas apima aktyvų santykį su darbu ir norą į jį investuoti pastangas.
Dažniausiai įsitraukimas apibūdinamas trimis pagrindiniais komponentais:
- energija (vigor) – aukštas energijos lygis ir psichologinis atsparumas,
- atsidavimas (dedication) – darbo prasmingumo, entuziazmo ir pasididžiavimo jausmas,
- įsitraukimas / pasinėrimas (absorption) – susitelkimas ir „įsitraukimas į veiklą“, kai sunku atsitraukti nuo darbo.
Kodėl svarbus įsitraukimas į darbą?
Įsitraukimas siejamas su:
- didesniu darbo našumu ir kokybe
- didesniu pasitenkinimu darbu
- mažesniu ketinimu palikti organizaciją
- geresne psichologine ir fizine sveikata
Organizacijoms įsitraukę darbuotojai yra svarbus tvaraus veiklos efektyvumo ir konkurencingumo šaltinis.
Kas lemia įsitraukimą į darbą?
Įsitraukimą į darbą lemia tiek organizaciniai, tiek individualūs veiksniai.
Organizaciniai:
- aiškūs tikslai ir lūkesčiai
- prasmingas darbas
- palaikantis vadovavimas
- grįžtamasis ryšys ir pripažinimas
- galimybės mokytis ir tobulėti
- psichologinis saugumas
Individualūs:
- asmeniniai ištekliai (pvz., saviveiksmingumas, optimizmas)
- gebėjimas atsigauti po darbo
- vertybių ir darbo atitikimas.
Kodėl svarbu apie tai kalbėti?
Įsitraukimas į darbą yra ne tik individuali būsena, bet ir organizacijos atsakomybė. Sistemingas dėmesys darbo sąlygoms, vadovavimui ir darbuotojų poreikiams leidžia kurti aplinką, kurioje darbuotojai gali būti motyvuoti, įsitraukę ir ilgainiui išlikti produktyvūs.
Pagrindiniai ištekliai <…> įsitraukimo į darbą tema
Publikacijos
Lazauskaitė, J., & Urbanavičiūtė, I. (2018). Įsitraukimas į darbą: nuo optimalių darbo sąlygų iki darbuotojo gerovės. https://www.lituanistika.lt/content/81698
Lazauskaitė-Zabielskė, J., Urbanavičiūtė, I., & Balsienė, R. R. (2019). The Structure of Work Engagement. European Journal of Psychological Assessment. https://doi.org/10.1027/1015-5759/a000545
Lazauskaite-Zabielske, J., Urbanaviciute, I., & Rekasiute Balsiene, R. (2018). From psychosocial working environment to good performance: the role of work engagement. Baltic Journal of Management, 13(2), 236-249. https://doi.org/10.1108/BJM-10-2017-0317
Lazauskaite-Zabielske, J., Ziedelis, A., & Urbanaviciute, I. (2020). Who benefits from time-spatial job crafting? The role of boundary characteristics in the relationship between time-spatial job crafting, engagement and performance. Baltic Journal of Management, 16(1), 1-19. https://doi.org/10.1108/BJM-07-2020-0236
Miselytė, M., Bagdžiūnienė, D., & Jakutė, V. (2019). Job requirements, resources and proactive behavior at work: the role of work engagement and stress. Psichologija, 59, 8-22. https://doi.org/10.15388/Psichol.2019.1
Praktiniai įrankiai
- Įsitraukimo į darbą skalė (UWES ilgoji ir trumpoji versijos; oficialus lietuviškas vertimas; Schaufeli, Baker, 2003).