Darbo ir asmeninio gyvenimo balansas apibūdina asmens gebėjimą derinti darbo, šeimos, laisvalaikio ir kitus gyvenimo vaidmenis taip, kad jie nekeltų nuolatinio konflikto ar per didelio streso. Tai nėra vien tik darbo valandų skaičius – balansas labiau susijęs su kontrolės, pasirinkimo ir pasitenkinimo jausmu.
Svarbu pabrėžti, kad balansas yra individualus – tai, kas vienam asmeniui atrodo subalansuota, kitam gali būti per didelis krūvis.
Kodėl darbo ir gyvenimo balansas yra svarbus?
Geras darbo ir gyvenimo balansas siejamas su:
- geresne psichologine ir fizine sveikata
- didesniu pasitenkinimu darbu ir gyvenimu
- mažesniu stresu ir perdegimo rizika
- didesniu įsitraukimu ir produktyvumu
Su kuo susijęs nuotolinis darbas?
Nuotolinis darbas glaudžiai susijęs su:
- darbo autonomija ir savireguliacija
- komunikacijos kokybe ir dažniu
- pasitikėjimu tarp vadovų ir darbuotojų
- technologiniu pasirengimu
- organizacijos kultūra ir vadovavimo praktika
Organizacijoms tai padeda mažinti darbuotojų kaitą ir stiprinti ilgalaikį veiklos tvarumą.
Kas lemia darbo ir gyvenimo balansą?
Darbo ir gyvenimo balansą lemia tiek darbo aplinkos, tiek individualūs veiksniai.
Organizaciniai:
- darbo krūvio ir lūkesčių aiškumas
- darbo laiko lankstumas
- galimybė dirbti nuotoliniu ar hibridiniu būdu
- palaikantis vadovavimas
- organizacijos kultūra, skatinanti ribų laikymąsi.
Indiividualūs:
- gebėjimas nustatyti ir išlaikyti ribas
- asmeniniai prioritetai ir gyvenimo etapas
- savireguliacijos ir atsistatymo įgūdžiai
Kodėl svarbu apie tai kalbėti?
Darbo ir gyvenimo balansas nėra tik asmeninis pasirinkimas – tai ir organizacinės atsakomybės klausimas. Tvarių darbo praktikų kūrimas leidžia darbuotojams išlikti sveikiems, motyvuotiems ir įsitraukusiems ilguoju laikotarpiu.
Pagrindiniai ištekliai <…> darbo ir gyvenimo balanso tema
Publikacijos
Urbanaviciute, I., & Lazauskaite-Zabielske, J. (2023). The quality of working life from a person-centred perspective: linking job crafting, work environment types and work engagement. Personnel Review, 52(8), 1991-2007. https://doi.org/10.1108/PR-04-2021-0243
Ziedelis, A. (2019). Perceived calling and work engagement among nurses. Western journal of nursing research, 41(6), 816-833. https://doi.org/10.1177/0193945918767631
Žiedelis, A. (2019). Slaugytojų psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių sąsajos su įsitraukimu į darbą ir perdegimu. Psichologija, 59, 53-67. https://doi.org/10.15388/Psichol.2019.4
Žiedelis, A. (2022). Įsitraukę, išsekę ar abejingi? Studijų aplinkos charakteristikos ir doktorantų gerovė. Psichologija, 66, 64-78. https://doi.org/10.15388/Psichol.2022.52
Žiedelis, A., Urbanavičiūtė, I., Lazauskaitė-Zabielskė, J., & Jakštienė, R. (2025). Who is serving whom? Exploring the mechanisms linking technology dependence to work engagement. Frontiers in Psychology, 16, 1494173. https://doi.org/10.3389/fpsyg.2025.1494173
Praktiniai įrankiai
- <…>